- nusitikėjimas
- nusitikė́jimas sm. (l) KII299, NdŽ → nutikėti (refl.): 1. Q659, R, R421, MŽ, MŽ571, N, K Tai mano nusitikėjimas, kad tas, kurs pradėjo manyje tą gerą darbą, tą ir pabaigs Ns1857,4. 2. Ir didysis jo nusitikėjimas Dievu pradeda jau svyruoti I.Simon. Jis netur nieko, kaip tikt savo tyką nusitikėjimą Dievopi prš. Dievas nusitikėjimą tepapildo jus visokia linksmybe ir pakajumi VlnE3. Numirus Dievo nesibijančiam, prapuolė nusitikėjimas BBPat11,7. Viera esti tikras nusitikėjimas širdyje ant Dievo malonės BPI286. Todėlei tiektai per nusitikėjimą ing tarpinyką reikia Dievopi prieiti MT87. 3. Q275, MT177, R, MŽ, Sut, N, K, LC1878,41 tikėjimas, viltis: Man nusitikė́jimas prapuola, pragaišta KII294. Dvasios akim jis matė Dievo sostą, ir ties tuo sostu klūpojo jis, su neapsakomu nusitikėjimu iškėlęs rankas I.Simon. Ale dabar vis aiškiaus regima, kad tas nusitikėjimas tikt vėjai Kel1862,207. O taip [Dievas mus vadina], idant su nusitikėjimu Jį melstumbim Vln20. Tu buvai man nusitikėjimu BBPs22,10. Dėl nusitikėjimo žmonių Izraeliaus šiuo lenciūgu esmi surištas BtApD28,20. Dievas yra mano nusitikėjimas, kuriuom aš nusitikiu RB2Sam22,3. ║ Q278 prk. ramstis, prieglobstis. 4. NdŽ → nutikėti 3 (refl.). 5. Q564, N, Rtr, KŽ → nutikėti 4 (refl.): Kieno nusitikė́jimą laimėti KII313. Ant Dievo savo nusitikėjimą guldyt B. Dar mums nežuvo nusitikėjimas! Vd. Karalius žino, kad visa anglų tauta turi nusitikėjimą į savo vadovus prš. \ tikėjimas; įtikėjimas; ištikėjimas; nusitikėjimas; patikėjimas; prisitikėjimas; užtikėjimas
Dictionary of the Lithuanian Language.